Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Privalumai ir trūkumai Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Privalumai ir trūkumai Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Kūrimo istorija. Kodėl verta stotį į Europos Sąjungą (ES)? Politinė nauda. Ekonominė nauda. Dažniausiai Euro skeptikų ir ne tik užduodami klausimai. Kodėl vyksta plėtra priimant naujas nares, įskaitant Lietuvą? Ar Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), nepraras savo identiteto? Kaip Lietuvos Ūkininkus pakeis plėtra? SAPARD programa. Ar plėtra reiškia, kad didės nusikalstamumas? Ar Lietuva įves Eurą? Išvados.

Ištrauka

Europos sąjunga (angl. European Union, pranc.. Union européenne, vok. Europaische Union) – Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Europos Sąjungos struktūrą sudaro trys vadinamieji ramsčiai:
• Europos Bendrijos;
• bendroji užsienio ir saugumo politika;
• bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Europos Sąjunga (ES) buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo, o Europos integracijos proce-sas prasidėjo 1950 m. gegužės 9 d., Prancūzijai oficialiai pasiūlius sukurti "pirmąjį realų Europos federacijos pagrindą". Šešios valstybės (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) nuo pat pradžių įsitraukė į šį procesą. Šiandien, po keturių plėtros etapų (1973 m. į ES įstojo Airija, Danija ir Didžioji Britanija, 1981 m. - Graikija, 1986 m. Ispanija ir Portugalija, o 1995 m. - Airija, Suomija ir Švedija), Europos Sąjunga jau turi penkiolika valstybių narių ir rengiasi dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių priėmimui: 2004 metais įstos Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekijos Respublika, Malta ir Kipras. 2007 metais tikimasi priimti Bulgariją ir Rumuniją. Kroatija ir Turkija taip pat yra padavusios narystės prašymus, tačiau su jomis derybos dar nepradėtos.
Europos Sąjungos veiksmai grindžiami įstatymų viršenybės ir demokratijos principais. Tačiau Europos Sąjunga nėra nauja valstybė, pakeičianti visas iki tol buvusias ir jos narėmis tapusias valstybes. Be to, ES nesulyginama nė su viena kita tarptautine organizacija. Kai sprendžiami visoms Europos Sąjungos narėms bendrai rūpimi klausimai, jos deleguoja savo suverenumą bendrosioms institucijoms, atstovaujančioms visiems Sąjungos interesams. Visi sprendimai ir procedūros grin-džiamos valstybių narių ratifikuotomis pagrindinėmis sutartimis. Pagrindiniai Europos Sąjungos uždaviniai yra šie:
įvesti Europos Sąjungos pilietybę (pagrindinės teisės; judėjimo laisvė; pilietinės ir politinės teisės);
užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje);
skatinti ekonominę ir socialinę pažangą (bendroji rinka; euras, bendroji valiuta; darbo vietų kūrimas; regioninė plėtra; aplinkos apsauga);
stiprinti Europos vaidmenį pasaulyje (bendroji užsienio ir saugumo politika; Europos Sąjunga pa-saulyje).
ES valdo penkios toliau vardijamos institucijos, kurių kiekvienai yra priskirtas savitas vaidmuo:
Europos Parlamentas (kurį renka valstybių narių piliečiai);
Europos Sąjungos Taryba (kurią sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai);
Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija);
Europos Teisingumo Teismas (vertina, ar paisoma įstatymo nuostatų);
Audito Rūmai (tikrina, ar teisėtai ir deramai valdomas ES biudžetas).
ES institucinei sistemai priskiriamos ir dar penkios institucijos, tai yra:
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (atstovauja įvairioms ekonominėms ir socialinėms pilie-tinės visuomenės grupėms);
Regionų komitetas (atstovauja įvairioms regiono ir vietos valdžios institucijoms sprendžiant regiono politikos, aplinkos apsaugos ir švietimo klausimus);
Europos Sąjungos ombudsmenas (analizuoja piliečių skundus dėl netinkamo administravimo ES institucijose ar įstaigose);
Europos investicijų bankas (padeda įgyvendinti ES uždavinius, finansuodamas valstybines ir priva-čias ilgalaikes investicijas);
Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro stabilumą).
Yra ir dar keletas institucijų ir tarnybų, be kurių ši institucinė sistema nebūtų išbaigta.
Taigi šio darbo tikslus ir uždavinius galima būtų suformuluoti taip:
• trumpai supažindinti, kas yra ta Europos sąjunga;
• pateikti argumentų, kodėl mums būtų naudinga arba nenaudinga stoti į ES;
• apibrėžti jos teikiamą naudą bei žalą (jei tokia yra) Lietuvai;
• nurodyti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos įsipareigojimus;
• nurodyti neišvengiamus pokyčius atsiradusius po įstojimo
Šio darbo struktūrą aš suskirstyčiau į tris dalis. Pirmojoje dalyje supažindinama su Europos sąjunga, apžvelgiama jos samprata, jos tikslus bei svarbiausios datos. Antrojoje dalyje nurodomi argumentai ir kontrargumentai dėl stojimo į ES. Paskutinėje, trečiojoje, dalyje – išvados ir pasiūly-mai ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-26
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis65.34 KB
AutoriusDofka
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Privalumai ir trukumai Lietuvai stojant i Europos Sajunga (ES) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą