Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Lietuvos integravimasis į tarptautinę ekonomiką
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos integravimasis į tarptautinę ekonomiką

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Lietuvos tarptautinės prekybos politika. Lietuva - pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą (ES) strategija. Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai. Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos. Lietuvos ekonominė politika, integruojantis į Europos sąjungą. Europos sąjungos vieningosios rinkos reikšmė Lietuvos ekonomikai. Lietuvos situacija rengiantis narystei Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos situacija įstojus į Europos Sąjungą (ES). Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES) vieningąją rinką pagrindiniai aspektai. Ekonominės integracijos skatinimas. Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą (ES) vieningąją rinką skatinimo strateginės kryptys. Prielaidų integracijai į vieningąją rinką sudarymas. Institucinių gebėjimų naujose viešojo administravimo srityse plėtra. Informacijos rinkos dalyviams teikimas. Ekonomikos konkurencingumo kėlimas. Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą (ES) vieningąją rinką skatinimo strateginių krypčių įgyvendinimas. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES) vieningąją rinką gairės 2004-2010 metais.

Ištrauka

Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio prekybos procesai siekia labia senus laikus – buvo prekiaujama su Bizantiją, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Europos kraštais. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Ekonominiai ryšiai su su buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis susilpnėjo ir susilkostė sąlygos savarankiškesnei užsienio prekybos politikai; tiesioginiams ekonominiams rušiams su Vakarų šalimis. Todėl keitėsi Lietuvos užsenio prekybos struktūra ir dinamika.
Kiekvienos valstybės, ne išimtis ir Lietuva, tarptautinę prekybą sąlygoja specilizacija. Ji lemia aukštą gyvenimo lygį, geriasnius gamybos veiklos rezultatus bei efektivumą. Lietuva, turėdama mokslinį – techninį potencialą, gali ugdyti mokslo imlias pramonės šakas, o turėdama kvalifikuotą, bet pigesnę darbo jėgą, gali gaminti Europos rinkai konkurentiškas prekes, reikalaujančias daug intelektinio darbo (skaičiavimo techniką, mikroelektroniką, medicininę aparatūrą), tradicinę žemės ūkio produkciją (linus, medų, daržoves, bulves) ir mažesniais kiekiais menkiau mechanizuotą produkciją (apynius, grybus, kmynus, vaistažoles), ir ekologiškai švarius maisto produktus. Lietuvos pramonei turi įtakos Rytų žaliavos ir Vakarų technologijos.
Šiame kursiniame darbe bus išdėstyta apie Lietuvos tarptautinės prekybos politiką, kurioje bus kalbama apie: Lietuva – pasaulinės prekybos organizacijos narė, integracija į Europos sąjungą, integravimosi strategija. Taip pat bus bus paliesti Lietuvos ir Europos sąjungos santykiai, ekonominiai ryšiai, integravimosi į Europos sąjungos vieningą rinką pagrindiniai aspektai, Antrame skyriuje bus išdėstyta apie Lietuvos ekonominės į Europos sąjungos vieningąją rinką skatinimo strateginės kryptys. Informacijos rinkoms dalyviams teikimas, ekonomikos konkurencingumo kėlimas.

Tarptautinės prekybos ekonominėje politikoje ilgus metus vyravo dvi viena su kita susijusios tendencijos. Pirma, siekimas liberalizuoti tarptautinę prekybą, panaikinti prekybinius apribojimus, kurie trukdo tarptautinio darbo pasidalijimo gilėjimo, gamybinių jėgų internacionalizacijos procesui. Antra, - protekcionizmo stiprinimas, bandymai apriboti "svetimo " kapitalo, prekių skverbimasį į "savo" šalį. Šios dvi tendencijos prekybos politikoje išryškėjo įvairiais būdais: muitų kaip tradicinių vidaus rinkos apsaugos priemonių vaidmens mažėjimu; agrariniu protekcionizmu; vidaus rinkos apsaugos priemonių nuo užsienio konkurentų išplėtimu ir t.t.
Ypatingą vaidmenį reguliuojant tarptautinę prekybą suvaidino BSTP (GATT – General Agreement on Trade and Tariffs) – bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos, veikiantis nuo 1947 metų.Pagrindinis BSTP tikslas buvo – kuo didesnis pasaulinės prekybos liberalizavimas. Jo veiklos svarbiausias uždavinys suderinti įvairių šalių pozicijas; siekti muitų ir kitų apribojimų tarptautinėje prekyboje panaikinimo; taisyklių, atmetančių diskriminaciją, panaikinimas ir pritaikymas; geriausio režimo įvedimas ir pritaikymas.
BSTP dėka vidutiniškai 33 proc. buvo sumažinti muitų tarifai prekyboje tarp įšsivysčiusių šalių, taip pat panaikinta daug netarifinių apribojimų. Muitų sumažinimas padarė įtaką 10 proc. pasaulinės prekybos ir didžiausios reikšmės turėjo miško apdirbimo, mašinų gamybos, chemijos pramonei.
Nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tol veikusio BSTP funkcijas ir patirtį perėmė Pasaulinė prekybos organizacija PPO (WTO – World Trade Organization). PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. Pagrindinis PPO tikslas – tęsti pasaulinės prekybos liberilizaciją, kuri lemtų didesnį investavimą, darbo vietų sukūrimą bei tarptautinės prekybos suklestėjimą. Pagrindinis uždavinys – saugios ir prognuozuojamos tarptautinės prekybos aplinkos verslininkams sukūrimas.
2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja PPO. Taip buvo baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-28
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis108.75 KB
AutoriusRamunas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos integravimasis i tarptautine ekonomika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą