Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Lietuvos užsienio prekyba (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos užsienio prekyba (6)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos užsienio prekybos analizė. Užsienio prekybos politikos raida. Teisinės bazės tobulinimas. Lietuvos eksporto ir importo analizė. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai. Lietuvos užsienio prekybos tendencijos ir perspektyvos. Prekyba naftos produktais Europos Sąjungos (ES)rinkos sąlygomis. Europos standartų reikalavimai. Naftos produktų eksportas. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą keičiasi tiek vidaus tiek išorės rinkos sąlygos. Naujų griežtesnių standartų atsiradimas, muitų naikinimas ir kiti veiksniai sąlygoja įmonių veiklos galimybes šalyje bei prekiaujant su užsienio rinkomis. Šių sąlygų nagrinėjimas ir tendencijų numatymas šiai dienai yra ypač aktualus.
Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus.
Užsienio prekybos struktūros pasikeitimai liberalizavus išorės ekonominius ryšius buvo susiję ne tik su pardavimų geografija, t. y. su prekybos partnerių kaita, bet ir su gaminių struktūros pokyčiais.
Lietuvos santykinis pranašumas buvo gaminant gamtos ištekliams ir darbo jėgai imlią produkciją – drabužius, mineralines trąšas, naftos produktus, elektros srovę, medieną ir baldus. Nors tai paskatina daryti išvadą, kad "vėl išryškėjo prieškario prekybos specializacijos bruožai", prekybos struktūrai ne mažiau svarbi yra ir paskutiniųjų 50 metų ūkio raida. Būtent dėl pastarosios priežasties šiuo metu, pavyzdžiui, naftos perdirbimo ir mineralinių trąšų pramonės gamyklų svarba eksportui ir visos šalies ekonomikos augimui yra santykinai didelė.
Lietuvos užsienio prekybos režimo spartus liberalizavimas atliko svarbų vaidmenį sukuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonomikos plėtrai. Kaip pažymi kai kurie užsienio analitikai, "liberalus Lietuvos prekybos režimas buvo esminis ekonominio šalies atsigavimo veiksnys<...>". Kaip jau minėta anksčiau, tikėtina, kad sisteminiai pokyčiai šalyje buvo pagrindinis veiksnys įgyvendinant liberalų užsienio prekybos režimą ir atveriant Lietuvos ekonomiką.
Situacija, susidariusi pirmaisiais sisteminių ekonominių ir politinių reformų metais, kartais vadinama nepaprastosios politikos laikotarpiu, kuriam buvo būdinga stipri visuomenės parama ekonominės reformos priemonėms.
2002 metų ekonomistų prognozės Lietuvos užsienio prekybos atžvilgiu pasitvirtino – eksporto plėtros tempai sulėtėjo, po ilgokos pertraukos importas augo sparčiau nei eksportas, be to, dar labiau išryškėjo 2001 m. atsiradusi eksporto į NVS šalis santykinio didėjimo tendencija. Nepaisant to, Europos Sąjunga tebėra pagrindinė Lietuvos prekių pardavimo rinka.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai.
Europos Sąjungos plėtra atvėrė didžiules galimybes Lietuvos verslui – Lietuva įsiliejo į bendrąją rinka, turinčią daugiau kaip 450 milijonų vartotojų. Lietuva ne tik tapo bendrosios rinkos nare - ji taip pat dalyvauja ES išorinės ekonominės politikos formavime. Svarbi užduotis mūsų ūkiui yra ne tik atlaikyti išaugusią konkurenciją, bet ir pasinaudoti gerokai didesnės vidaus rinkos pranašumais bei didesniu kitų rinkų atvirumu, siekiant spartaus ekonomikos augimo.
Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos užsienio prekybos sąlygas, partnerius, eksporto bei importo rodiklius apžvelgti bendrus ES rinkos diktuojamus reikalavimus. Taip pat išnagrinėti rinkos įtaką naftos produktų tiekėjams bei gamintojams, eksporto lygį bei tendencijas.
Tyrimo metodai. Darbe atlikti tyrimai yra žvalgomojo pobūdžio. Darbe naudojami lyginamoji ir statistinių duomenų analizė, grafinio modeliavimo metodai, ekspertų nuomonių palyginamoji analizė.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos politicos raidą;
2. Susipažinti su prekybos teisine baze;
3. Apžvelgti Lietuvos prekybos eksporto ir importo rodiklius bei tendencijas.
4. Atlikti ES standartų naftos produktams analizę;
5. Ištirti ES rinkos poveikį naftos produktų kainoms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-26
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai36
Dydis143.8 KB
Autoriusantanas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos uzsienio prekyba (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą