Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Makroekonominės ir valiutos kurso problemos naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, siekiant įsivesti eurą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Makroekonominės ir valiutos kurso problemos naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, siekiant įsivesti eurą

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įžanga. Konvergencijos kriterijai – pagrindas sėkmingam euro įvedimui. Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai. Konvergencijos kriterijų vykdymas. BVP augimas Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Vienas iš konvergencijos rodiklių – kainų raida. Fiskalinės raidos rodikliai. Valiutų kursų pokyčių kriterijus. Vidutinių metinių palūkanų normų kriterijus. Konvergencijos kriterijų vykdymas euro zonos valstybėse. Fiskalinės raidos 2004 metais įvertinimas. Euro įvedimas vidurio ir rytų Europos valstybėse. Problemos, lydinčios bendros valiutos įvedimą. Nacionalinių ir bendrų ekonomikos valdymo instrumentų taikymas. Kapitalo kontrolės atsisakymas. Didelės kapitalo įplaukos. Didėjantis fiskalinis spaudimas. Valiutos kurso režimo pakeitimo išlaidos. Infliacijos augimas. Nedarbo augimas. Euro zonos formavimo ekonominės problemos. Kainų kilimas, įvedant eurą. Neekonominio pobūdžio problemos. Euro įvedimo perspektyvos kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Pagrindiniai darbai įvedant eurą. Lietuvos pasirengimas euro įvedimui. Išvados.

Ištrauka

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje funkcionuoja Ekonominė ir pinigų sąjunga. Siekdamos narystės Centrinės ir Rytų Europos šalys įsipareigojo vadovautis Europos Sąjungos sutarties tikslais. Šiuo požiūriu naujoms šalims narėms negali būti taikoma jokių nuolaidų. Dalyvavimas Europos Sąjungoje reiškia tai, kad šalis priima visus Ekonominės ir pinigų sąjungos keliamus reikalavimus ir įves eurą, kai tik bus visiškai pasirengusi. Ekonominiuose ir politiniuose forumuose ypač iš šalių kandidačių politiniai sluoksniai dažnai išsako norą kuo greičiau prisijungti prie euro zonos. Kaip jau buvo minėta, kurdama bendrąją valiutą, Europos Sąjunga išgyveno gana sudėtingą ir ilgą procesą. Reikalavimai ir sąlygos, kuriomis naujos šalys galės prisijungti prie euro zonos, buvo suformuoti ir išbandyti praktikoje, dėl jų yra pasiektas bendras šalių sutarimas. Ankstyvas šalių kandidačių prisijungimas prie euro zonos daugumai iš jų atrodytų patrauklus, tačiau vėliau galėtų sudaryti keblumų norint konkuruoti vieningoje rinkoje, be to, tai galėtų sudaryti papildomų problemų ir pačiai ES, kadangi prisijungus prie jos silpnoms grandims padidėtų euro zonos rizika.
Nuo 2002 metų sausio 1 d. dvylika Europos šalių visam laikui atsisakė savo nacionalinių valiutų ir įsivedė visoms bendrą valiutą - eurą. Pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė kiekvienoje šalyje vis kitokia, naujieji euro banknotai ir monetos buvo naudojami kartu su konkrečios šalies nacionaline valiuta. Tačiau jau 2002 metų kovo mėnesio 1 d. euras tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone visoje euro zonoje. Bendrąją valiutą įsivesti nusprendė 12 iš 15 ES valstybių narių, t.y.: Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija.
Sėkmingas euro įvedimas – vienas iš didžiausių laimėjimų šiuolaikinėje Europos ekonomikos istorijoje. Dabar Europos verslo visuomenė plėtoja savo veiklą visiškai naujoje ekonominėje aplinkoje. Joje nėra išlaidų, susijusių su valiutų keitimu, išnyko valiutos kurso rizika, lengviau palyginti valstybių, dalyvaujančių Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) kainas. Perėjimas prie euro turi įtakos visoms įmonėms, kad ir kokiai veiklos rūšiai jos priklausytų. Nepriklausomai nuo to, ar įmonėje dirba 20, ar 2000 žmonių, ar ji veikia gamybos, ar aptarnavimo sferoje, ar ji yra vietinės, ar tarptautinės reikšmės, euras turi tiesioginę įtaką įmonės veiklai bei daugiau ar mažiau visiems jos darbo aspektams. Lietuvos, įstojusios į Europos Sąjungą laukia ir narystė EPS, taip pat ir euro įvedimas. Šio proceso svarbą įvertina ne tik vyriausybinės institucijos, bet ir šalių įmonės.
Sprendimas tapti euro zonos narė gali būti priimtas tik praėjus dvejiems metams po įstojimo į ES. Kitas svarbus aspektas yra valiutos kurso keitimo mechanizmas: nauja valstybė, siekianti tapti Europos pinigų sąjungos nare, turi atitikti griežtus, Mastrichto konvergencijos kriterijus (kainų stabilumas, valstybinio sektoriaus finansinės padėties stiprinimas, valiutos kurso stabilumas ir žema palūkanų norma).


EPS įkūrimo tikslai.
- didžiausio pasaulyje ekonominio ir finansinio centro sukūrimas;
- keitimų supaprastinimas;
- ekonominio stabilumo zonos sukūrimas;
- ekonominių politikų suderinimas;
- finansinės sistemos, mažinančios JAV įtaką ir dolerio reikšmė ekonomikoje;
Tarptautinis euro vaidmuo pasireiškia keturiose aspektuose. Pirmas liečia tarptautinius sandorius. Euro panaudojimas Europos Sąjungoje sumažins informacines ir atsiskaitymo sąnaudas. Eurą taip pat galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonė komerciniuose sandoriuose, kuriose nedalyvauja EVS šalys.
Antras aspektas liečia valstybinių obligacijų tarptautinę rinką. EPS formuoja vieną iš plačiausių pasaulyje valstybinių obligacijų rinką. Ši rinka sparčiai vystosi. Išleidžiant obligacijas ES šalys vis plačiau naudoja eurą kaip emisijos valiutą.
Trečias aspektas susijęs su investuotojų aktyvų struktūra. Perėjus prie euro didžiąją aktyvų dalis buvo perskaičiuota į eurus, ko pasėkoje apie trečdalis šių aktyvų pasaulio portfelio bus nominuota eurais.
Ketvirtas aspektas – tai euro tapo ir privalomų rezervų laikymo valiuta. Rezervų diversifikavimas susijęs su didesnių euro panaudojimu kaip atsiskaitymo priemonės.
Euro įvedimas iš esmės keičia tarptautinę pinigų sistemą, kurioje didžiąją praėjusio šimtmečio dalį vyravo JAV doleris. Pagrindiniai euro privalumai yra tokie:
- euras turėtų tapti svarbi sandorių valiuta tarptautinėje prekyboje;
- euras turėtų tapti svarbia valiuta finansiniams sandoriams vykdyti;
- euro įvedimas ir cirkuliacija turėtų sumažinti infliaciją euro zonoje;
- euras turėtų padėti sukurti didelę ir likvidžią kapitalo rinką;
- euro įvedimas skatins konkurencijos didėjimą Europos finansų sektoriuje ir spartesnę rinkos integraciją;
- euras padidins finansinių produktų rinkų skaidrumą; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-26
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai14
Dydis48.88 KB
AutoriusEugenija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Makroekonomines ir valiutos kurso problemos naujosiose Europos Sajungos (ES) salyse siekiant isivesti eura [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą