Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Pensijų fondų funkcionavimas užsienyje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pensijų fondų funkcionavimas užsienyje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849
Aprašymas

Įvadas. Pensijų fondo sąvoka Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Pensijų fondų istorija. Pensijų fondų klasifikacija ir struktūra. Pensijų reformų modeliai atskirose valstybėse. Čilės modelis – visiška privatizacija. Švedijos ir Lenkijos modelis – dalinė. Privatizacija ir "virtualios" valstybinės sąskaitos. Švedija. Lenkija. Latvijos ir Slovakijos modelis – gilesnė dalinė privatizacija. Latvija. Slovakija. Estijos modelis – dalinė privatizacija ir pensijų augimo apribojimas. Pensijų sistema Lietuvoje. Pensijų fondų pelningumas, jų turto struktūra, finansinio turto rinkos indeksai. Minimalus garantuotas pensijų fondų pelningumas. Pensijų fondų pasyvų pelningumas. Pensijų fondų aktyvų pelningumas. Valstybinis pensijų fondų turto struktūros reguliavimas. Išmokos. Ekonominis konkurencingumas. II pakopos pensijų fondų apžvalga Lietuvoje. Payago sistemos tendencijos. Pensijų fondų sistemos ateities Lietuvoje prognozės ir rekomendacijos. Pensijų reformos tąsa ir galimi jos finansavimo būdai. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Europoje socialinis draudimas atsirado XIX amžiaus pabaigoje kaip pramoninės revoliucijos padarinys. Bene žymiausias jo pradininkas buvo Bismarkas. Bismarko modelis pasklido po pasaulį. Ir šiandien jo pagrindu formuojamos daugelio šalių socialinio draudimo sistemos.[24]
Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Europoje, dominuoja socialinio draudimo modelis, kuris grindžiamas kartų solidarumo principu: jauni ir sveiki žmonės dalį savo uždirbtų lėšų skiria tiems, kurie negali dirbti ir užsidirbti.[24]
Kartu su visos ekonomikos reformavimu, keičiamos ir socialinės apsaugos, ypač pensijų, sistemos. Šalys susiduria su ypač dideliais sunkumais. Nuolat vykstantys politiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai verčia keisti pensijų sistemos prigimtį, padaryti ją kaupiamąja ir nepriklausoma nuo valdžios. Vis didesnį spaudimą pensijų sistemai daro šalies demografija ir su tuo PAYGO [pay-as-you-go] principais paremta sistema yra nepajėgi susidoroti. Stipriai susiejus įmokas su būsimomis išmokomis tikėtasi, kad sumažės šešėlinė ekonomika, daug dirbančiųjų ims mokėti įmokas senatvės pensijai, tačiau taip neįvyko. Visuomenės senėjimas, kuris būdingas ir išsivysčiusioms šalims ir dėl kurio jos taip pat galvoja daryti reformas, dar labiau komplikuojamas perėjimo sunkumais - mokesčių vengimu, įmonių bankrotais, nedarbo išaugimu, pramonės restruktūrizavimu [1].
Šis kursinis darbas yra teorinio pobūdžio krypties. Jame remiantis teorinės literatūros, periodinės spaudos straipsnių, pranešimų bei kitų šaltinių analize nagrinėjama užsienio pensijų fondų kūrimo praktika bei patirtis.
Darbo tikslas – apžvelgti ir įvertinti pasaulinę pensijų fondų kūrimo praktiką ir patirtį, palyginti su Lietuvoje funkcionuojančia pensijų sistema.
Šiame darbe keliame sekančias užduotis :
1. Išaiškinti pensijų fondų (toliau PF) sąvoką;
2. Apibūdinti užsienio PF tradicijas, specifiką;
3. Išaiškinti PF pelningumą bei turto struktūrą;
4. Išnagrinėti fiksuotų išmokų PF modelius;
5. Aptarti išmokų iš PF formas;
6. Išaiškinti indeksų reikšmę kuriant PF;
7. Apžvelgti pensijų reformų modelius užsienio šalyse.
8. Apžvelgti PAYGO sistemos trūkumus ir perspektyvas
Tyrimas ypač aktualus. Pensija- tai senatvės pajamos, skirtos kasdieniam senų žmonių vartojimui finansuoti. Šiandien beveik visi Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijas gauna iš valstybės, t. y. valstybė turi finansuoti beveik visą pensininko vartojimą. Dėl ilgėjančio senų žmonių amžiaus ir mažėjančio gimstamumo didėja valstybės išlaidos senatvės pensijoms. Vienas iš siūlomų valstybės išlaidų mažinimo būdų – padidinti asmeninių santaupų vaidmenį senatvės pajamose. Manoma, kad ateityje daugelis pensinio amžiaus žmonių beveik visą savo vartojimą turės finansuoti iš asmeninių santaupų. Vadinasi, pensijų sistemos reforma visų pirma padidins asmeninių santaupų svarbą.
2000 metų balandžio 26 dieną LR Vyriausybė patvirtino pensijų sistemos reformos koncepciją, kuri numatė privalomojo kaupimo pensijai įvedimą privačiuose pensijų fonduose. Mokėdamas į pensijų fondą, kiekvienas jo dalyvis savo senatvei kaups pats. Būsimoji pensija priklausys nuo to, kiek įmokėta ir kiek uždirbta investicijomis. Pensijų fonduose pradėjus kaupti lėšas, žymiai padidės kapitalo pasiūla. Tai bus didžiulis postūmis kapitalo rinkos ir visos ekonomikos plėtrai. Todėl užsienio šalių patirtis kuriant pensijų fondus yra ypač svarbi. Šiandien pensijų fondai investuoja dirbančiųjų įmokas į akcijas, obligacijas ir banko indėlius. Vyriausybė, versdama gyventojus dalį pajamų investuoti į pensijų fondus, keičia asmeninių santaupų struktūrą, o tai daro įtaką atskirų finansų sektoriaus segmentų (bankų, kapitalo rinkos, draudimo ir kt.) reikšmei Lietuvos ekonomikoje.
Tyrimo metodai: dokumentų turinio analizė, teorinė analizė ir apibendrinimas, statistinių duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-21
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis47 puslapiai 
Literatūros šaltiniai24
Dydis374.2 KB
AutoriusG
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasProf. M. Tvaronavičienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pensiju fondu funkcionavimas uzsienyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 47 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Prof. M. Tvaronavičienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą