Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Europos ekonominė ir valiutinė sąjunga
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Europos ekonominė ir valiutinė sąjunga

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162
Aprašymas

Santrauka. Įvadas. Tikslas yra aptarti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos esmę bei išanalizuoti kai kurių dar neįstojusių į šią sąjungą valstybių ir eurą įsivedusių šalių ekonominius ir konvergencijos rodiklius. Europos ekonominė ir valiutinė sąjunga. Ekonominės pinigų sąjungos samprata ir raida. Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos įgyvendinimas. Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos teigiama ir neigiama įtaka šalių ekonomikai. Konvergencijos kriterijai. Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos esamų ir būsimų valstybių narių ekonomikos analizė. Valdžios sektoriaus skola ir deficitas arba perteklius. Infliacija. Ilgalaikių palūkanų norma. Eurą įsivedusių šalių ir planuojančių įsivesti valstybių ekonominių rodiklių analizė. Realaus BVP augimas. Nedarbo lygis. Investicijos. Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Slovakijos ekonominių rodiklių prognozės 2008 – 2009 metams. Išvados. Priedai (3).

Ištrauka

Šio kursinio darbo tema yra Europos ekonominė ir valiutinė sąjunga. Ši tema yra aktuali, nes šiais laikais yra be galo svarbu suprasti, kuo yra ypatinga tokia sąjunga, kodėl į ją nori įstoti ne tik Lietuva, bet ir daugelis į Lietuvą panašių valstybių. Be to, ši Europos ekonominė ir valiutinė sąjunga gali pakeisti daugelio šalių ekonominius rodiklius, todėl yra svarbu stebėti jau įstojusias į sąjungą šalis, jų ekonominius pokyčius. Kursinio darbo temos naujumas atsispindi tuo, kad Lietuvoje dar mažai yra nagrinėtos jau įstojusios į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą šalys. Taip pat Lietuvos rodikliai nebuvo lyginti su eurą įsivedusių valstybių veiklos rezultatais. Negana to, dar nėra pateikiama atliktų konkretesnių prognozių apie Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Slovakijos būsimų konvergencijos rodiklių atitikimą sąjungos keliamiems konvergencijos reikalavimams. Taip pat dar nėra nustatyti šių šalių ekonominių rodiklių tikėtini pokyčiai 2008 – 2009 metais.
Šio kursinio darbo tikslas yra aptarti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos esmę bei išanalizuoti kai kurių dar neįstojusių į šią sąjungą valstybių ir eurą įsivedusių šalių ekonominius ir konvergencijos rodiklius. Atitinkamai šio kursinio darbo uždaviniai yra šie:
1. Trumpai pristatyti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos esmę.
2. Pateikti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos įgyvendinimo etapus.
3. Aptarti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos konvergencijos kriterijus ir nustatyti jų reikšmę.
4. Pateikti Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos daroma teigiamą ir neigiamą įtaką į šią sąjungą įstojusioms valstybėms.
5. Palyginti įsivedusių eurą šalių ir planuojančių įsivesti eurą valstybių konvergencijos rodiklius (infliacija, valdžios sektoriaus skola, valdžios sektoriaus deficitas, ilgalaikės palūkanų normos) su konvergencijos kriterijais.
6. Išanalizuoti prieš euro įsivedimą ir po euro įsivedimo valstybių narių ekonominių rodiklių (investicijų, nedarbo lygio, realaus BVP augimo tempo) pokyčius.
7. Atlikti ir paanalizuoti planuojančių įstoti į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą šalių konvergencijos rodiklių bei ekonominių rodiklių prognozes.
8. Apibendrinti ir pateikti kursiniame darbe įvykdytų minėtų uždavinių išvadas.
Šio darbo tyrimo objektas yra Europos ekonominės ir valiutinės sąjungos valstybių narių ir dar neįstojusių šalių konvergencijos bei ekonominių rodiklių analizė ir prognozės.
Kursinio darbo problema yra ta, kad dar nėra išsamiai Lietuva lyginta su eurą įsivedusiomis šalimis. Taip pat dar nėra bandyta išsamiai analizuoti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos galimybes įstoti į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą ateityje.
Rašant šį darbą buvo naudojamasi literatūros (užsienio ir Lietuvos) analizės metodu. Didžioji dalis kursinio darbo yra pagrįstos internetinių šaltinių tyrimu. Be to, atliekant praktinę kursinio darbo dalį buvo naudojamas palyginimo metodas bei tiriami konkretūs atvejai (naudojami statistiniai duomenys apie šalis). Negana to, atliekant prognozavimus buvo pasitelkta polinominio (daugianario) trendo funkcija, kadangi pagal determinacijos koeficientą ji tiksliausiai aprašė tiriamus rodiklius.
Šiame kursiniame darbe nėra nagrinėjamos kitos į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą įstojusios šalys, kadangi buvo stengiamasi parinkti, tas eurą įsivedusias valstybes, kurios tiek savo dydžiu, tiek ekonomika bent truputį būtų panašios į Lietuvą. Taip pat nėra analizuojamos visos norinčios įstoti į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą šalys ir buvo atrinktos tik tos valstybės, kurios labai panašios į Lietuvą, kad būtų galima įvertinti panašių valstybių įstojimo galimybes. Negana to, šiame kursiniame darbe pasirinkti ne visi svarbūs ekonominiai rodikliai, kadangi buvo analizuojami tik tie duomenys, kuriuose labiausiai turėtų matytis euro įtaką valstybių ekonomikai. Deja, tiesioginės užsienio investicijos taip pat neaptariamos, nes ne visos šalys konkrečiai ir vienodu metodu pateikia šiuos duomenis.
Kursinio darbo praktinę vertę galima apibrėžti tuo, kad atlikta analizė bei prognozės gali būti plačiai naudojama Lietuvos biudžeto planavimui, fiskalinės politikos tobulinimui. Be to, lyginimas su kitomis šalimis, parodo, kokios valstybės, kurios rodikliai yra geriausi, pavyzdžiu turėtų sekti Lietuva. Pagrindinės darbo išvados tos, kad planuojančių įstoti į Europos ekonominę ir valiutinę sąjungą valstybių konvergencijos rodikliai yra gana neblogi palyginus su nustatytais kriterijais. Mažiausiai problemų pastebima su valdžios sektoriaus skola ir šalims nėra taip sunku laikytis šio kriterijaus.
Prognozės parodė, kad planuojančių įsivesti eurą šalių valdžios sektoriaus skola turėtų mažėti. Nepaisant to, numatomas didesnis valdžios sektoriaus deficitas Lietuvai ir Slovakijai. Estija ir Latvija turėtų išlaikyti 2008 – 2009 metais biudžeto perteklių. Be to, nors prognozuojamas ilgalaikių palūkanų normų padidėjimas, šios normos artimiausiu metu neturėtų peržengti konvergencijos limitų.
Darbe taip pat buvo aptarta infliacija, kuri šiuo metu yra viena pagrindinių kliūčių įsivesti eurą Baltijos šalyse. Paskutiniais metais Lietuvoje infliacija augo dėl darbo vienetinių sąnaudų augimo bei išaugusių maisto, maisto produktų bei energetinių išteklių kainų. Prognozuoti infliaciją nėra lengva. Pagal atliktą prognozę polinominio trendo būdu, Baltijos šalyse infliacija turėtų didėti, o Slovakijoje ji turėtų mažėti. Užsienio specialistai mano, kad infliacija turėtų mažėti visose paminėtose šalyse. Tačiau infliacijai pažaboti gali prireikti nemažai pastangų, nes jos augimą gali įtakoti nemažai veiksnių.
Kalbant apie ilgalaikių palūkanų normą euro neįsivedusiose šalyse, tai Baltijos šalys bei Slovakija nesunkiai šį kriterijų įgyvendino ir skirtumas tarp nustatytos normos bei šalių palūkanų normų yra gana didelis teigiama prasme. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-11-03
DalykasTarptautinės ekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis60 puslapių 
Literatūros šaltiniai46
Dydis177.95 KB
AutoriusVika
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasGaršvienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos ekonomine ir valiutine sajunga [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 60 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Garšvienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą