Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Tarptautinė ekonomika>Naujųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominės konvergencijos sąlygų tenkinimas 2004 ir 2008 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Naujųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominės konvergencijos sąlygų tenkinimas 2004 ir 2008 metais

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Tyrimo tikslas – naujųjų ES valstybių ekonominės konvergencijos palyginimas. Ekonominės konvergencijos sąlygų apibūdinimas. 2004 metų ekonominės konvergencijos rodikliai naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse. 2008 metų ekonominės konvergencijos rodikliai naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių konvergencijos rodiklių pokyčius įtakoję veiksniai. Išvados.

Ištrauka

Stodamos į Europos Sąjungą (ES), šalys įsipareigoja siekti ES sutartyje numatytų politinės, ekonominės ir valiutų sąjungos tikslų, kur vieni iš jų: įvesti vieningą valiutą eurą, deleguoti pinigų politikos formavimą politiškai nepriklausomam Europos centriniam bankui (ECB).
Europos bendrijos steigimo sutartis numato, kad visos valstybės Europos Sąjungos (ES) narės privalo derinti savo ekonominę politiką, taip pat ir valiutų kurso politiką, vykdyti tinkamą fiskalinę politiką ir įstoti į euro zoną, kai įvykdo EB sutartyje nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas.
Daugelis ES šalių jau visapusiškai prisijungė prie EVS, tačiau yra ir tokių, t. y. dauguma ES šalys naujokės, kurios vis dar siekia pilnateisės narystės statuso – šios šalys laikomos EVS narėmis, tačiau su tam tikromis išlygomis. Tarp tų šalių yra ir Lietuva. Norint atsisakyti savos šalies valiutos ir pilnai įstoti į vieningų pinigų sąjungą, būtina tenkinti tam tikrus reikalavimus – pasiekti Mastrichto sutartyje nustatytų konvergencijos kriterijų lygį. Ar pastarasis pasiektas, ar ne, vertina ECB, naudodamas tam tikrą vieningą analizę visoms šalims kandidatėms – periodiškai atliekami tyrimai valstybių kandidačių į EVS konvergencijos tvarumo lygiui įvertinti ir nustatoma, ar nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi jiems keliamų teisės aktų reikalavimų. Tad bene aktualiausia šalių, siekiančių tapti pilnateisėmis EVS narėmis, šių dienų tema – konvergencijos kriterijų atitikimo siekimas.
Tyrimo objektas – naujųjų Europos Sąjungos šalių ekonominė konvergencija 2004 ir 2008 metais.
Tyrimo tikslas – naujųjų ES valstybių ekonominės konvergencijos palyginimas.
Tyrimo uždaviniai – aptarti ekonominės konvergencijos sąlygas ir reikalavimus, palyginti valstybių, naujai įstojusių į ES 2004 metais, ekonominės konvergencijos rodiklius, apžvelgti priežastis, įtakojusias rodiklių pokyčius.

Ekonominės konvergencijos sąlygų apibūdinimas

ES institucijos vertina valstybės, kuri rengiasi įvesti eurą, ekonominį suartėjimą (konvergenciją) su euro zona ir jos tinkamumą pereiti prie ES bendrosios valiutos. Kaip numato EB sutarties 122 straipsnio 2 dalis, pasiūlius Europos Komisijai (EK), po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Tarybos susitikime, ES Taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui.
Kaip teigiama Europos Komisijos pranešimuose, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba paprašius ES valstybei narei, kuriai taikoma išimtis įstojus į ES laikinai naudoti nacionalinę valiutą, EK ir Europos centrinis bankas (ECB) parengia pranešimus apie konvergenciją ir juos pateikia ES Tarybai. [3]
Ekonominės konvergencijos sąlygos:
1. Kainų stabilumas. Jį parodo vartotojų kainų indeksas. Infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.
2. Valstybės finansų padėties tvarumas:
a) valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda užtikrinti stabilią finansinę padėtį, padeda pritraukti užsienio investicijas ir skatina ūkio augimą;
b) valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti; tai ilgalaikės valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis – už valstybės skolą mokamos palūkanos, todėl didelė bei didėjanti valstybės skola yra brangi ir ateityje gali apriboti tokių sričių kaip sveikatos apsauga ir pensijos išlaidas. [11]
3. Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu.
4. Norėdamos pasiskolinti pinigų, vyriausybės išleidžia ilgalaikes obligacijas, už kurias mokamos palūkanos. Jeigu investuotojai menkai pasitiki ekonomikos perspektyvomis arba infliacija yra didelė, jie reikalauja didesnių palūkanų normų – rizikos premijos. Todėl ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų norma yra vienas iš šalies ekonomikos patikimumo rodiklių, o naujųjų ES valstybių narių atveju – pažangos, siekiant realiosios konvergencijos, rodiklių. VVP ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais. [12]
Europos Komisijos ekonomikos ir finansų departamentas teigia, kad konvergencijos ataskaitose nagrinėjama, ar valstybės narės tenkina bendrai valiutai įvesti reikalingas sąlygas. EB sutartyje reikalaujama, kad Komisija ir Europos centrinis bankas rengtų šias ataskaitas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba ES valstybės narės, kuri norėtų prisijungti prie euro zonos, prašymu. [6]
"Sąlygos, kurias turi įvykdyti valstybės narės ir kurios turi būti nagrinėjamos ataskaitoje, yra šios:
• atitiktis ekonominės konvergencijos kriterijams (kainų stabilumas, patikimi viešieji finansai, valiutų kurso stabilumas ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija);
• nacionalinės teisės aktų suderinimas su acquis (galiojančiais ES teisės aktais), kiek tai susiję su nacionaliniu centriniu banku, ypač jo nepriklausomybe ir jo sprendimus priimančių įstaigų narių nepriklausomybe, jo tikslais ir jo integracija į Europos centrinių bankų sistemą." [14]
Europos Centrinis Bankas pataria, kad atliekant konvergencijos rodiklių įvertinimą visų pirma reikia apžvelgti praeities duomenis, dažniausiai apimančius paskutiniuosius aštuonerius metus. Tai padeda geriau nustatyti, kokiu mastu einamieji pasiekimai yra išties struktūrinių pokyčių rezultatas, o tai savo ruožtu leidžia geriau įvertinti ekonominės konvergencijos tvarumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-28
DalykasTarptautinės ekonomikos referatas
KategorijaEkonomika >  Tarptautinė ekonomika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai14 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis31.81 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasŠeputienė
Švietimo institucijaŠiaulių universiteto gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Naujuju Europos Sajungos (ES) valstybiu ekonomines konvergencijos salygu tenkinimas 2004 ir 2008 metais [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių universiteto gimnazija / 4 Klasė/kursas
  • Šeputienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą